kasper_01m
Algis Kasperavičius. Valdžia: ir rūsti, ir bejėgė
2011-02-12
PDF Spausdinti El. paštas

Finansų ministrė 2010 m. vasarą prasitarė, kad ji užvoš į snukį kiekvienam, kuris sakys, jog biudžeto išlaidos nemažėja dėl valdininkijos išlaidavimo. Žinoma, ji savo grasinimo tiesiogiai nevykdys, bet davė suprasti jog apie griežtesnes priemones išlaidavimui apriboti net kalbėti nenori. Tai tarsi tęsinys jos ankstesnių skaičiavimų, kad progresinio pajamų mokesčio ir mokesčių nuo nekilnojamojo turto įvedimas atneš biudžetui apie 600 mln. litų nuostolių.

Tai tiesiog protu nesuvokiama, bet kaip ir grasinimą simboliškai „užvošti į snukį“ galima paaiškinti sekinančiu darbu, būtinumu suderinti lietuviškojo „liberalizmo“ dogmomis pridengtą aukštosios valdininkijos gobšumą su būtinumu sukurpti biudžetą 2011 metams.

 

Kodėl pabrėžiu, kad aukštosios valdininkijos, o ne turtuolių – monopolistų, kurie ima ne tik dividendus, bet ir algas už vadovavimą savosioms firmoms. Jiems taip pat reikia įvesti progresinius mokesčius, bet galima ir reikia sutvarkyti, jog būtų griežtai surenkami pelno ir kiti specifiniai mokesčiai. O valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai moka tik pajamų mokestį nuo savo milžiniškų atlyginimų. Pavyzdžiui „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius – 81 tūkst. litų per mėnesį. Panašiai „uždirbančių“ įmonių vadovų (energetikos, geležinkelio, uosto, pašto ir t.t.) yra Lietuvoje nemažai ir dažniausiai kiekvienas jų turi visą govėdą labai gerai uždirbančių pavaduotojų. Visi jie dar gauna dideles premijas, nepriklausomai nuo vadovaujamų įmonių rezultatų.

 

Tiesa, susisiekimo ministras liberalų lyderis E. Masiulis pačioje lapkričio pradžioje, mėgindamas pateisinti būtinumą didinti atlyginimą jo ministerijai priklausančių įmonių vadovams, pasakė, kad už 5 tūkst. litų dirbti gali tiktai beprotis arba vagis. Pasisakymas sukėlė pasipiktinimą kai kurių Seimo narių, o taip pat aukštųjų mokyklų profesorių, mokytojų, juo labiau, kad, įmonių vadovai gauna kur kas didesnį atlyginimą nei 5 tūkst. litų. Tačiau kas gi Lietuvoje priima domėn profesorių ir mokytojų, „elito“ vadinamų išlaikytiniais nuomonę...

 

Tiktai vienos iš privačių firmų, gaminančios dailylentes, UAB „Intervilža“ direktorius (vadinasi ne „išlaikytinis“) Aurelijus Rudys pareiškė: „Man kraujas užverda, kai išgirstu svarstymus, jog valstybinių įmonių vadovai negali dirbti be kelias dešimtis tūkstančių litų siekiančios algos. Ar nors vienas pasiekė tokių rezultatų, už kuriuos būtų verta mokėti tokius pinigus?“ (Žr. „Verslo žinios“, 2010-12- 02, p. 4). Tačiau toks individualus pasipiktinimas, žinoma, negąsdina vadinamųjų valstybinių įmonių vadovų, kaip ir premjerui A. Kubiliui išslydę žodžiai, jog šie vadovai „jaučiasi tarsi tų įmonių savininkais“. Priversti juos dirbti valstybei ir visuomenei, pasitenkinti dideliu, bet ne keliasdešimttūkstantiniu atlyginimu su visokiais priedais ar premijomis – ne A. Kubiliaus ir finansų ministrės jėgoms. Tam jie privalėtų turėti kitokį požiūrį į valstybės vaidmenį ekonomikoje ir paprastų piliečių teisėtus interesus.

 

O kur dar koalicijos partneriai vadinamieji liberalcentristai, o ypač „Liberalų sąjūdis“ ir jo deleguoti ministrai. E. Masiulis dabar stengiasi padaryti pelningu Lietuvos paštą, uždarinėdamas pašto skyrius kaimo vietovėse ir pasibaisėtinai keldamas mokėjimo tarifus už jo paslaugas. Kažkaip keista, kad okupantai praeitame amžiuje neuždarinėjo pašto skyrių, o Lietuvą prijungus prie Europos Sąjungos taupoma būtent tokiu būdu.

 

Laimei Vidaus reikalų ministras R. Palaitis dar nesiėmė priešgaisrinės apsaugos tarnybos paversti pelną nešančia įmone. O galėjo, juk premjeras beveik visiškai nevaržo savo ministrų, jo žodžiais tariant „inovatyvumo“. Tokiu inovatyvumu garsėjo Vilniaus galva V.Navickas su savo pavaduotojais, Šilutės ar Alytaus savivaldybių vadovai ir daugybė kitų. Tad šiuolaikinėje Lietuvoje plėsti miestų bei rajonų savivaldos įgaliojimus, kaip nuolatos siūlo daugelis, lyg ir nuoširdžiai permainų siekiančių žmonių, duotų priešingų rezultatų.

 

Nė viena vyriausybė, suprantama ir A. Kubiliaus, nekreipė dėmesio į pasibaisėtiną girtuoklystę, bet Seime kai kurių deputatų iniciatyva pavyko įstatymiškai uždrausti naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. Užtat 2010 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais Seimo liberalas E. Tamašauskas nesigėdijo pateikti ir inirtingai ginti du įstatymo projektus, kurių tikslas – padidinti galimybes plėsti girtuokliavimą Lietuvoje.

 

Pirmas įstatymas numatė teisę kiekvienam piliečiui, turinčiam atitinkamas sąlygas, pasigaminti iki 1000 litrų naminės degtinės („samagono“). Pirmiausia, kaimo turizmo sodybų šeimininkams, kurių svečiai būtų sunaudoję šią naminę. Esą taip būtų padidėjęs turistų srautas į kaimo sodybas (!). Įstatymo projektą pasisekė atmesti. Nenuilstantis E. Tamašauskas paruošė naują – pratęsti prekybą alkoholiniais gėrimais iki 24 val. nakties. Gruodžio 2 d. Seimo posėdyje liberalizmas su socialdemokratų tvirta parama triumfavo – atitinkama įstatymo dėl prekybos alkoholiu ribojimo pataisa buvo priimta.

 

Posėdis buvo audringas, liberalai ir kiti projekto šalininkai aiškino, kad tomis valandomis išvystė prekybą kontrabandiniais gėrimais bobutės (Taip, taip!), dėl ko valstybė praranda dideles mokesčių įplaukas. O draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nakties metu esą padarė bedarbiais beveik 2 tūkst. žmonių. Jei tas skaičius tikras, tai jis rodo, kiek daug buvo geriama nakties metu.

 

Kontrabandos klausimo Seimas niekada nesvarstė, nes ji gabenama ne bobučių, jos globėjai sėdi aukštai, pirmiausia teisėtvarkoje ir teisėsaugoje, t.y. visiškai nepriklausomoje trečiojoje valdžioje. Taip bent davė klausytojams suprasti premjeras 2010 m. rugpjūčio mėn. vykusiame konservatorių sąskrydyje Drevernoje. Nuo to laiko vyriausybė nebandė perkirsti kontrabandos mazgą. Pataisą vetavo D. Grybauskaitė, kad nuo 2011 m. sausio 1-os dar nebus galima prekybos centruose nusipirkti butelį degtinės, po 22 val. Prezidentę galima vertinti įvairiai, bet aišku viena – V. Adamkus minėtas pataisas nebūtų vetavęs. Juk šiam tokie reiškiniai kaip „tautos girdymas“ ar didėjantis nusikalstamumas išvis niekada nerūpėjo.

 

Daug svarbesnis yra gruodžio 7 d. Seimo nutarimas, kuriuo smarkiai sumažinamas akcizas alkoholiniams gėrimams. Esą tokiu būdu pavyks sumažinti kontrabandą, o iš tikrųjų padidinti alkoholinių gėrimų gamyklų savininkų pelnus, didėjant vartojimui. Kitaip, negu dėl pasiūlymo sugrąžinti išmokas, egzistavusias ligi 2008 m. gruodžio „naktinių reformų“ nei finansų ministrė negrasino atsistatydinti, nei A. Kubilius visiškai nesipiktino, nors biudžeto įplaukos šiuo atveju sumažės 100 mln. litų. Jau gruodžio 8 d. premjeras ramiai pasakė, kad artimiausiame vyriausybės posėdyje reikės apsvarstyti klausimą dėl biudžeto deficito padidinimo 100 mln. litų. Ir taip vienoje pusėje interesai apytikriai 800 tūkst. pensininkų, kitoje – keliolikos alkoholinių gėrimų gamyklų ir prekybos centrų savininkų.

 

Pasirinkimas antrųjų naudai, kurių spaudimui valdžia neturi valios atsispirti. O pensininkams ta valdžia rūsti, nepaisant net savo pažado, jog sumažinimas visa apimtimi galios iki 2011 sausio 1 d. Galimas triuškinantis pralaimėjimas 2012 m. Seimo rinkimuose, atrodo, konservatorių vadovybės nejaudina. Įprato, nes panašiai jau buvo 1992 ir 2000 m. Seimo rinkimuose. Galima drąsiai tvirtinti: praktiškai nesikeičianti nuo 1992 m. konservatorių vadovybė yra bejėgė išvesti Lietuvą iš paskutinės ar priešpaskutinės vietų Europos Sąjungoje. A.Brazausko su V.Adamkumi veikimo, kaip ir neveikimo dėka įsigalėję oligarchai ir absoliučiai nepriklausoma, tarsi iš kosmoso atsiusta, trečioji valdžia su visomis savo atšakomis – konservatoriams neįkandami.

 

Kas kita pensininkai arba tokie elgetiškai apmokami biudžetininkai kaip ligoninių slaugės, socialinės darbuotojos, bibliotekininkės, su kuriomis visiškai nesiskaitoma. Juk ir vyriausybės koalicijos svarbiausius ministrų postus užima liberalai. Jie nepriklauso taip dažnai keikiamai senajai nomenklatūrai, bet skelbia „idėjas“ dar labiau priešiškas paprastiems žmonėms ir normaliai valstybės raidai. Gruodžio pradžioje Lietuvos laisvosios rinkos instituto „prezidentė“ garsioji R. Vainienė piktinasi, kad valstybė „kišasi į šeimos gyvenimą“. Pvz. „Sodra“ moka pensijas, užuot leidusi rūpintis pasenusiais žmonėmis tik jų šeimoms ar giminėms. Štai taip! Belieka p. Vainienės „idėją“ paversti įstatymu ir pensijų klausimas Lietuvoje bus išspręstas visiems laikams.

 

2010 metais pradėtas leisti rimtas žurnalas, pretenzingai pavadintas „IQ“ irgi skelbia panašias mintis, nors ne dėl pensininkų. Vienas jo autorių rašo, kad reikia nustoti švaistyti išteklius: „Tikiuosi negalima sau leisti, kad mokinių vienam mokytojui turėtume veik dvigubai mažiau nei Vokietijoje. Pagal ligoninių lovų skaičių tūkstančiui gyventojų taip pat vieni iš „pirmaujančių“ ES („IQ“, 2010 liepa, (04), p. 14). O jeigu valstybinės įmonės dirba nepelningai, tai: „Tokiu atveju bet kurie Europos dešinieji griebtųsi privatizacijos – jų neišvengtų netgi tokios šventos karvės kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos paštas“ („IQ“ 2010 rugsėjis (06), p. 13). Tad toks jaunojo liberalo IQ – paštas būtinai privalo duoti pelną, o privatizuoti reikia viską kas yra ant žemės, po žeme ir virš žemės. Įstatymą dėl akcizo alkoholiniams gėrimams sumažinimo pateikė kartu su dar pora veikėjų vėl tas pats E. Tamašauskas, kuris ir aiškino jo pranašumus per radiją ir, berods, televiziją.

 

Turbūt klaidinga yra visuotinai paplitusi nuomonė, kad velnių niekada nebuvo arba jų nebėra. Jie veikia ir XXI amžiuje, nors ne pavidalu keistos būtybės su ragais, kanopomis ir uodega, dvokiančios smala bei siera. Prabangos, madų ir postmodernizmo amžiuje jiems reikalingas puikiai pasiūtas kostiumas su visais būtinais aksesuarais ir aukštas liberalaus atspalvio IQ. Sutikti juos galima ne pelkėse ar landynėse, o televizijos studijose, redakcijose, viešbučių konferencijų salėse ar netgi Seime. Metas pamąstyti, ar jie mums labai reikalingi...

Share

Komentarai

-1
Zinovijus, 2011-02-27 14:18
Idėja, kad pensininkus turi išlaikyti šeiminykščiai (ar bent gentainiai), o ne valstybė labai puikus, visad to norėjau. Buvo visais iki liberastiniais laikais - kuo daugiau vaikų turi, tuo garantuotesnė senatvė. Aha, tiesa, reikia juos tinkamai išauklėti, o ne liberastinėse mokyklose "visi lygūs, visi vienodi". Turi būti formuojama tokia pasulėjauta, kad Savieji yra daug lygesni už labai lygius, glotnius ir slidžius svieto perėjūnus. Ir valstybė turėtų grąžinti jau sukauptą iš mūsų Sodros įmoką - kur tos lėšos?, ir koks čia solidarumo mokestis - jei mokėtojai išvažiavo solidarizuotis su Airijos ar Anglijos dabartiniais pensininkais, o kiniečiai, turkai jau yra čia, bet dar nė velnio mokesčių valstybei nemoka (dažniausiai forminasi kaip atvykę komandiruotėje) .
+1
turbo, 2011-02-22 13:22
Ir šioje svetainėje straipsnių, skirtų ekonomikai santykis su likusiais 1:20 (turėtų būti bent jau 5:5) puikiai atspindi situaciją Lietuvos politikoje per pastarąjį dvidešimtmetį: visi gudrūs "politikuoti" ir mažai kas - skaičiuoti
Follow us on Twitter


ISSN 2029-7866  | © 2011 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos


Tautos balsas - žinios Lietuvai. Patriotinis interneto portalas. Lietuviai - Lietuvai!
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis