G-Songaila
Gintaras Songaila - Ar Lietuva taps teisingumo šalimi?
2016-09-24
PDF Spausdinti El. paštas

Mūsų akivaizdoje vystosi nuolatinis kovos su politikų ir pareigūnų korupcija serialas, pradedantis priminti niekad nesibaigiančias vadinamąsias muilo operas. Tai yra viešosios nuomonės formavimo, įvaizdžių kūrimo arena ar, tiksliau, tai yra valdžioje dalyvaujančių galių stumdymasis šioje arenoje.

Gintaras Songaila - buvęs Seimo narys, TS Tarybos narys

 

Žinia, politinė kova pati savaime, kaip mūsų gyvenimo reiškinys, nėra kažkokio metafizinio blogio įsikūnijimas. Tai yra natūralus „demokratinės sistemos“ dalykas. Blogiau kas kita – tai, kad diskredituojama kiekvienam piliečiui ir visai valstybei gyvybiškai svarbi teisingumo įgyvendinimo misija, teisingumo institucijų veikla. Juk šita viešoji kova „už teisingumą“ terodo mūsų teisingumo sistemos ir teisėtvarkos neįgalumą (negebėjimą prieiti iki aiškių, visuomenei suprantamų verdiktų, užkardyti didelio masto nusikaltimų, korupcinės savivalės).

 

Kita vertus, tauta įtikinama, kad tokia savivalė jau yra kasdieninis, visuotinai įsigalėjęs reiškinys („visi vagys“) ir kad tokios tvarkos iš tiesų niekas ir nebesirengia keisti. Taip naikinama piliečių viltis, kad kažkas šalies viešuose reikaluose gali iš esmės keistis. Auga nusivylimas savąja valstybe, nepasitikėjimas jos institucijomis, nesaugumo jausmas, ir tai yra turbūt viena iš svarbiausių emigracijos priežasčių. Tokiame fone ką ir bekalbėti apie paprasto žmogaus tikėjimą surasti teisingumą ... Demoralizuojami sąžiningai dirbantys teisėjai, prokurorai, teisėtvarkos pareigūnai. Jie juk tautos akyse tampa visur veikiančio, uždaro, piliečiams priešiško klano dalimi.

 

Teisingumo krizė susijusi su apskritai visos valdymo sistemos mūsų valstybėje ydingumu bei negalia, kai rodos jau dingo bet koks viešosios politikos ryšys su konkrečiais, visiems piliečiams svarbiais uždaviniais ir su siekiamais viešojo (o ne privataus) gėrio rezultatais. Todėl tautininkai kartu su šalies mokslininkais siūlo Seimo reformą ir jo teisinių santykių su Prezidento institucija bei Vyriausybe sisteminį pertvarkymą, pritaikant gerąją Danijos, Airijos, naujausią Norvegijos ir kitų Europos šalių patirtį. Žinoma, tokia pertvarka bus įmanoma tik tuo atveju, jei Lietuva laikysis konstitucinio tautinės valstybės principo, o ne tyliai slinks atsakomybės permetimo eurofederalistiniams biurokratams keliu.

 

Čia pravartu priminti du svarbiausius tautininkiškus siekinius, kurie yra tiesiogiai susiję su pačios teisingumo sistemos pertvarkymais. Pirmas jų – tai visuomenės atstovų (tarėjų, prisiekusiųjų) įtraukimas į teisingumo įgyvendinimo procesą. Ši idėja, kuri padėtų įveikti sistemos uždarumą ir sugražinti tautos pasitikėjimą, yra blokuojama „išaiškinimu“, jog tokią reformą galima atlikti esą tik tokiu atveju, jei bus pakeista Konstitucija. Seime jau 2008-2012 m.m. kadencijoje su kitais bendraminčiais siūlėme atitinkamus Konstitucijos pakeitimus, tuomet reformą palaikė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė.

 

Suprantama, šios iniciatyvos vyraujančiam „klanui“ labai nepatiko ir jos įstrigo. O dabar sisteminės partijos jau ir nebeprisimena, ką jos viešose diskusijose žadėjo prieš praėjusius rinkimus (matyt, jų vadovai yra įsitikinę piliečių atminties trumpaamžiškumu). Valdžios nepalaimintų referendumų iniciatyvai irgi buvo užkirstas kelias dar prieš euro įvedimą. Tačiau juk galima ieškoti būdų diegti teisingumo sistemos skaidrumo bei visuomenės dalyvavimo principus net ir be Konstitucijos pakeitimo. Tą tautininkai ir darys.

 

Kitas uždavinys – nepriklausomo didelius įgaliojimus turinčio prokuroro institucijos, kuri koordinuotų stambaus masto ekonominių ir korupcinių nusikaltimų tyrimą, įsteigimas. Buvome parengę net dvi atitinkamo įstatymo projekto redakcijas jau 2008-2012m. Seimo kadencijoje. Pirmąjį projektą teko taisyti, nes jo svarstymą Seime „klanas“ blokavo tuo pretekstu, kad tokio nepriklausomo prokuroro nenumato Konstitucija. Kai nepriklausomo prokuroro instituciją antroje projekto redakcijoje mes įkėlėme į Generalinės prokuratūros struktūrą, priešininkai griebėsi procedūrinio vilkinimo taktikos. Kaip tik šį projektą buvo mėginama teikti ir dabartiniame, kadenciją baigiančiame Seime. Tačiau net ir tos partijos, kurios rinkimų kampanijoje dabar viešai deklaruoja, jog jos siūlys įsteigti nepriklausomo prokuroro instituciją, šios iniciatyvos nepalaikė.

 

Piliečių valia spręsti, ar jie ir vėl pasitikės sisteminėmis partijomis, kurios žada ir kalba viena, o daro griežtai priešingai. Arba beveik nieko nedaro viešajam labui, o tik vaizduoja tokį darymą, tikėdamiesi ir vėl prasmukti su savo politine „chaltūra“.

 

.

Share
Follow us on Twitter


ISSN 2029-7866  | © 2011 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos


Tautos balsas - žinios Lietuvai. Patriotinis interneto portalas. Lietuviai - Lietuvai!
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis