M-Cekavicius
Marijus Čekavičius - Juk nesame slunkių ir valkatų tauta
2016-09-24
PDF Spausdinti El. paštas

Kražių seniūnijos Skruzdėlynės viensėdžio ūkininkas Marijus Čekavičius sako, jog daugumą šiuo metu pasipylusių kaimo socialinių ir kriminalinių problemų būtų galima išspręsti įdarbinant kaimo žmones, sudominant juos galimybe patiems įsikibti į gyvenimą ir įveikti nusivylimą. „Juk nesame slunkių ir valkatų tauta. Tai kodėl tokiais pasirodome pasauliui?"– klausia ūkininkas.

-    Kelmės rajono žemdirbiams siūlote prisijungti prie internetinės prekybos sistemos „Tiesiai iš kaimo“. Kas tai per sistema? Kuo ji gali būti naudinga rajono gyventojams?

 

-    Prisijungę prie šitos sistemos rajono žemdirbiai ir amatininkai turėtų galimybę net neišvažiuodami iš namų parduoti savo produkciją. Esu sutaręs su šios sistemos įkūrėja, buvusia Seimo nare Rasa Melnikiene. Ji pasirengusi atvykti ir pristatyti, kaip praktiškai šita sistema veikia. Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams atsivertų platesnės galimybės realizuoti savo produkciją Lietuvoje. Kaip rodo mano asmeninė patirtis, miestiečiai jau pasiilgo Lietuvos kaime išaugintų, ekologiškų daržovių. Nusibodo valgyti beskones atvežtines. Pats pusantro ar dviejuose hektaruose žemės auginu ekologiškas senąsias lietuviškas daržoves: griežčius, pastarnokus, ropes, tradicines labiausiai vartojamas daržoves: morkas, bulves, kopūstus, burokėlius, šparagines pupeles. Jas parduodu Kauno Pilies turguje. Dar turiu apie 20 mieste gyvenančių klientų, kuriems išvežioju daržoves į namus. Į Kauną važiuoju kartą per savaitę. Už daržoves uždirbu apie porą šimtų eurų. Dalį daržovių atiduodu perdirbti Budraičių kaimo bendruomenės cecheliui. Po to išvežioju ir jų produkciją. Dalis ekologiškos cechelio produkcijos eksportuojama į Angliją. Vasaromis darbui prie daržovių auginimo patelkiu po vieną – dvi kaimo moteris. Taigi, sukuriu ir laikinų darbo vietų. Internetinė prekyba palengvintų žemės ūkio produkcijos realizavimą. Ji galėtų turėti ženklą „Išauginta gimtinėje“, kuris paskatintų vartoti savoje šalyje.

 

-    Tačiau daugelis socialiai pažeidžiamų kaimo žmonių jau nebeturi nė aro žemės. Sudėtinga būtų ir su interneto ryšiu. Abejočiau ir jų kompiuteriniu raštingumu.

 

-    Tam būtų reikalingas koordinatorius. Jis telefonu bendrautų su žmonėmis, auginančiais daržoves, rūpintųsi derliaus supirkimu. Kai kuriose šalyse tokių koordinatorių misijos imasi Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas. Žemės daržovių auginimui pakaktų ir pusės hektaro. Ypač jei žemdirbys augintų svogūnus, česnakus, pupeles. Kas norėtų darbuotis, manau tiek žemės tikrai atrastų pas tėvus, gimines ar kaimynus. Galiausiai tuo taip pat galėtų pasirūpinti koordinatorius. Žmonės turėtų galimybę užsidirbti patys. Nereikėtų mokėti socialinių pašalpų. Socialinės rizikos šeimų motinas ir tėvus reikėtų įdarbinti pas ūkininkus, subsidijuojant didžiąją dalį jų darbo užmokesčio. Ūkininko priežiūroje dirbdami jie išvengtų visiškos degradacijos. Tuos, kurie pakilo, įsikibo į gyvenimą kaip pavyzdį likimo draugams galėtų aprašyti žiniasklaida.

 

-    Žiniasklaida džiaugtųsi galėdama aprašyti tokius atvejus. Deja, jie labai reti. Kaime nutinka nemažai blogų dalykų, nors iš tiesų čia turėtų būti daugiau optimizmo. Deja, optimizmo turi tik stipriausieji, kurie patys sugalvoja, ką daryti, kaip išgyventi iš nedidelio gabalėlio žemės. Silpnesniuosius kas nors turėtų užvesti ant kelio...

 

-    Taigi, tam ir yra rajono valdžia, kuri turėtų konkrečiai rūpintis konkrečiais žmonėmis, o ne postringauti. Kražiuose buvo susitikimas su rajono valdžia. Man įsiminė tik vienintelė ten paskleista žinia, kad šiukšlių išvežimas gali brangti 30 procentų. O kaimo žmogus kaime išgyventi galėtų ir be pašalpų. Tik reikia jam padėti. Už vieną ekologišką vištos kiaušinį galima gauti 20 euro centų. Už ekologiško pieno litrą jau moka po 28 euro centus. Jaunas veiklus vaikinas Rokiškyje įkūrė kooperatyvą „Ekotikslas“. Bendradarbiauja su užsieniu. Ekologišką pieną veža į Vokietiją. Lenkijoje iš lietuviško pieno gaminami ekologiški sūriai, kuriais prekiaujama ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, ir toje pačioje Lenkijoje. Japonus domina ekologiška lietuviška jautiena. Netgi už ekologiškus grūdus jau įmanoma gauti brangiau. Pernai pardaviau avižų. Už toną gavau po 150 eurų.

 

-    Dabar daug kalbama ir apie alternatyvius žemės ūkiui kaimo verslus. Tačiau didesnių verslų apart pobūvių salių ir kaimo turizmo sodybų kaime kol kas nematyti.

 

-    Kaimo verslas galėtų išspręsti vieną iš opiausių Kražių seniūnijos problemų įkurdamas degalinę. Turistų traukos centru tapę Kražiai vieninteliai iš didesniųjų rajono miestelių neturi degalinės. Paskaičiavau, jog vien ūkininkai joje nupirktų apie 2800 tonų žymėto dyzelino. Bent jau po 500 litrų degalų būtų nuperkama kasdien. Be to, būtų galima prekiauti ir tepalais, antifrizu, dujomis. Šalia degalinės būtų galima įkurti servisą. Juk Kražių seniūnijoje nėra kur permontuoti net padangų. Gal rajono vadovai galėtų paruošti ir lengvatų paketą šio verslo imtis pasiryžusiam verslininkui? Juolab, kad dabar asfaltuojamas Kražių – Jauniškės kelias. Išspręstos problemos paskatintų ir kitus verslininkus investuoti į Kražių erdvę kaip į lankytiną vietą ir į ekologiškai švarų kraštą.

Kalbėjosi Regina Musneckienė
„Šiaulių kraštas“


Marijus Čekavičius išsako savo požiūrį į aplinką ir save

 

Dvylika metų neturiu kompiuterio. Kompiuteris - smegenų tarša. Be to, vagia mūsų laiką. Didžiausia gėrybė - laisvas laikas. Pasibalnoju žirgą ir jodinėju po apylinkes, grožiuosi Žemaitijos gamta. Vakare pasigaminu gardžią vakarienę iš savų, ne parduotuvėje pirktų produktų. Paskaitau. Didžiausia vertybė - žinios.

 

Kitatikiai, atėję į mūsų žemę, pirmiausia užkrėtė mintį. Paskui nupirko kunigaikščius. Mes garbiname kunigaikščius išdavikus. Bet neminime Šventragio, Kerniaus, Vykinto. Tai iškiliausi karžygiai, tikri kunigaisčiai. Ne kunigaikščiai, o kunigaisčiai. Būtent toks buvo senovinis žodis. Jis reiškia kūno liepsną arba tą energetiką, kuri slypėdavo tautos vado sieloje.

 

Žemė ir yra pažadėtas rojus. Nes čia auga obelys. O mes valgome jų vaisius. Lietuvis nuo seno garbino gamtą ir suvokė, jog pats yra iš gamtos ir sugrįš į gamtą. O dabar gamtos pažinimo mums labai trūksta. Antai nemėgstame varno. O jis, pasirodo, savo kranksėjimu sklaido negatyvias mintis. Valgome genetiškai modifikuotas sojas. Dar gerai, kad patys atvirai neauginame GMO. Tai masinio naikinimo ginklas.

 

Apmaudu, kad mūsų istoriją suklastojo. Sarmatų imperija tęsėsi nuo Uralo iki Oderio. Klestėjo amatai. Jaunimas pas žynius mokėsi amato. Dabar švietimo sistema yra visiškai degradavusi. Tarsi specialiai sukurta taip, kad jaunimas kuo mažiau išmoktų. Vieną valandą vaikas mokosi vieno, kitą - jau kito dalyko. Tai tik proto maišymas. Manau, kad bent po tris mėnesius vaiką reikėtų mokyti matematikos, paskui tris mėnesius gimtosios kalbos, dar tris mėnesius - chemijos ar kito dalyko.

 

Aš nusikračiau vergo sindromo. Bet žinau, kad gyvenu tobuloje vergovinėje santvarkoje. Tai tęsiasi jau šešis šimtus metų. Kai prisitaikėlis, melagis gyvena geriau už dorą žmogų. Samogetija atsikurs, kai doram Lietuvoje bus saugu gyventi. Ir žiniasklaida turi sukurti tokią minčių erdvę, kad nedoriems būtų nepatogu taip gyventi. Tik tuomet visi teisingai gyvenantys žmonės įgis pasitikėjimo savimi.

 

Antano Smetonos laikais Lietuvą administravo 4 tūkstančiai valdininkų. Dabar jau 82 tūkstančiai. O gyventojų panašus skaičius kaip anuomet. Jie niekada nevažiuos uždarbiauti į užsienį. Ir Lietuvoje nemokytojaus, nears žemės, nestovės prie staklių. Jie rankom įsikibę ir kojom įsispyrę į savo darbo vietas. O darbo vietos - komfortiškos. Ne tik didelė alga, bet ir gražus kabinetas, naujas automobilis, išmanusis telefonas... Nomenklatūra gyvena šiltnamio sąlygomis. Nors per 26 tariamos Nepriklausomybės metus padarė 200 milijardų litų žalą, sunaikindami Lietuvos ūkį. Mes, ko gero, niekada neatstatysime to, ką turėjome sovietmečio saulėlydyje. Bet moraline prasme jų gyvenimas nesiskiria nuo valkatos. Jie parazituoja labiau už valkatas. Viską pakeisti gali tik žmonių bendruomeniškumas. Jo dar nesunaikino nei maskoliai, nei kitatikiai

 

.

Share
Follow us on Twitter


ISSN 2029-7866  | © 2011 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos


Tautos balsas - žinios Lietuvai. Patriotinis interneto portalas. Lietuviai - Lietuvai!
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis