1000m
Nerijus Ulčinas. Tautinis judėjimas: gundymas pagonybe
2011-07-13
PDF Spausdinti El. paštas

 

Redakcijos prierašas. Suprasdami, jog šiuo straipsniu autorius iškelia itin svarbios diskusijos apie Lietuvos tautinio atgimimo ir religijos bei tikėjimo sąsajas, norime atkreipti dėmesį, jog visus N.Ulčino pateiktus kontroversiškus klausimus senajam lietuvių tikėjimui, galima užduoti ir krikščioniškosios konfesijos atstovams,

nes kažin ar Romos katalikų bažnyčia yra tokia monolitinė ir nepažeidžiama.

 

Bet kokiu atveju džiaugiamės, kad bene pirmieji pradedame diskusiją klausimu, kuris iki šiol, kalbant apie tautinės politikos atgimimą Lietuvoje, buvo apeinamas.

 


 

Neliesdamas pagonybės kaip religijos, jos kaip subjektyvaus pasaulio suvokimo, norėčiau iškelti klausimus, kurie labai ir labai neramina, nes pagoniškasis tautinis judėjimas, man atrodo, sukelia visą eilę reiškinių, kuriais netruks pasinaudoti mūsų priešai.

Norėčiau iškelti klausimus,  kuriuos užduočiau pvz. G. Songailai, J. Trinkūnui ir tai pačiai M. Nargėlaitei.

 

1. Ontologinio pasaulėvaizdžio pliuralizmas.

 

Man atrodo, kad silpniausia vieta pagonybėje - tai, kad ši religija realiai  neturi jokios tvirtos tradicijos ir yra viena New age adaptacijų Lietuvai ir tiek. Bet kokioje religijoje svarbūs yra šventieji raštai, profesionalūs religijos perdavėjai, iniciacija. Bet kuri religija turėtų kelti pretenziją teisingai aiškinti pasaulį, o teisingas pasaulio aiškinimas neįmanomas remiantis tik savo autoritetu. Gi pagonybė Lietuvoje neturi jokio šventojo rašto, ji neturi jokių šventikų - žynių, ji neturi jokios apsišaukėlių - žynių iniciacijos. Tai iš esmės būtų asmenų, kuriems patinka susisupus į drobines marškas tūravoti sutartines, nelaimė; tačiau bėda, kad būtent šiems asmenims ir šiam judėjimui  istorija, atrodo, paskyrė  misiją - išgelbėti Lietuvą, jei ją dar įmanoma išgelbėti.

 

Iš tokios pagonybės, kaip ji yra Lietuvoje, kyla visa eilė klausimų, kuriuos užduos mūsų priešai (ir atsakymus į kuriuos jie taip pat padiktuos):
Jeigu pagonių religija, kaip ją pristato Romuva, yra tikra, tai kam apskritai reikalingi tokie reiškiniai, kaip Lietuva ir lietuvių tauta? Sakykim, lietuviai garbins žaltį, lino dievą - Vaižgantą, Mildą, Perkūną ir šaunųjį karo dievą Patrimpą. Tačiau kam tokiam garbinimui reikalinga teritorija ir valstybinė organizacija? Sakykim, J.Trinkūno religijoje garbinimas suteikiamas žalčiui, o Afrikos negrų religijoje garbinamas kitoks roplys. Kodėl reikėtų tuomet Lietuvą ginti nuo imigrantų iš Afrikos? Kodėl asmuo, atvykęs iš Afrikos su savo gentimi, sakykim, dešimčia tūkstančių asmenų, ir įsikūręs kur nors Akmenės apylinkėse, negalėtų garbinti savo dievybių, kuo jis trukdytų Lietuvos pagonims? Kokius teologinius - pagoniškus argumentus reikėtų nurodyti, reikalaujant Seime priimti įstatymus, ribojančius imigraciją? Kokią funkciją pasaulyje, kuriame tūkstančiai dievų, turi tauta ir valstybė?

 

Krikščionybė į šiuos klausimus turi suvokiamus ir paprastus atsakymus. Nei valstybė, nei tauta nėra išganymui būtinos; tačiau ir valstybė, ir tauta padeda būti išganytam, nes Bažnyčia, už kurios ribų nėra išganymo, skleidžiasi ne bet kaip, o konkrečiose tautose ir valstybėse. Bažnyčia pripažįsta tautas, skirdama tautoms vyskupus ir kardinolus, ir pripažįsta valstybes, suskirstydama bažnytinių provincijų ribas pagal valstybių sienas. Vietinės Bažnyčios sudaro vieną visuotinę Bažnyčią, bet kiekviena vietinė Bažnyčia savo kanoninėje teritorijoje turi teisę drausti kitos vietinės Bažnyčios kunigui ar vyskupui vykdyti bet kokią veiklą, išskyrus ekstremalius atvejus. Tauta, pagal katalikybę, turi teisę ginti savo žemę nuo bet kokių atėjūnų, ir yra teisingas karas ir neteisingas karas, yra teisėta priežastis karyi pradėti ir neteisėta priežastis (justum bellum ir causa belli problematika katalikybėje).

 

“Romuva.lt” puslapyje pateikti 7 “lietuvių religijos” punktai. Tautos būtinumas paaiškinamas taip: “Mūsų tautą, jos žmones augina ir auklėja žemė. Žemę lietuviai laiko šventa. Be savo žemės tauta negali išgyventi arba išlikti savimi. Gerbkime ir mylėkime mūsų žemę, saugokime ir ginkime ją”. Tačiau tokia motyvacija nieko neįrodo, ir neįkvepia jokiems tautą saugantiems veiksmams. O Afrikos bušmenų mūsų žemė neaugintų ir neauklėtų? O rusų, ar mūsų žemė juos atsisakytų “auginti ir auklėti”? Kodėl tada rusai negali Lietuvos okupuoti, kad “mūsų” žemė juos “augintų ir auklėtų”? Kodėl mūsų žemė atsisakys auginti ir auklėti negrus, musulmonus, lenkus ir t.t.? Sakykim, lietuvių tauta, 3 000 000 žmonių, dabar užima 65000 kv.km. ir garbina žalčius bei lino dievuliuką, o kokia nors kita tauta, 40 000 000 žmonių ir 100 000 kv. km. plotas, garbina varles ir abrikoso dievuliuką. Nejau abrikoso dievuliukui ir varlėms nesvarbu, kad juos garbinanti tauta priversta dusti kokiam nors žemės lopinėly, o štai  netoli - pustuštė Lietuva, kurioje abrikoso dievulėlis negauna reikiamos pagarbos? Nejau varlės negalėtų atsidėkoti savo garbintojams, duodamos šventosios žemės mūsų platumose? Koks pagonies teologinis atsakymas į tokį klausimą?

 

Katalikybė teigia, kad tik jos Dievas - tikras Dievas. Bet tai dar būtų pusė bėdos. Katalikybė teigia, kad būtina tą Dievą tikėti, ir priklausyti kuriai nors vietinių Bažnyčių, esančių Visuotinės, Apaštališkosios, katalikų Bažnyčios dalimis; asmuo turi dalyvauti savo parapijos, vyskupijos gyvenime ir spręsti jos reikalus. Katalikybė nurodo ir bausmę už tokių reikalavimų nevykdymą - amžiną pragarą, kur asmuo, nepriklausantis katalikų Bažnyčiai, degs amžina ugnimi. Todėl tokioje religijoje įmanoma tiesa, kuri būtų didesnė už žmogų, tiesa, kuri nepriklauso nuo žmogaus valios, tiesa, kurios reikalavimų neįmanoma pritaikyti besikeičiančiam pasauliui. Tik tokioje tiesoje galima teigti, kad egzistuoja kultūra, kad yra tiesa ir yra melas, kad vieni teiginiai yra teisingi, kiti klaidingi, kad vieni turi teisę, kiti neturi. Tik tokioje religijoje įmanomas teisingas karas, tik tokia religija suteikia teisę pakelti ginklą.

 

Tokį autoritetą krikščionybė gauna, nes moko apie save, kad yra apreikštoji religija. Katalikybė moko, kad yra du apreiškimo šaltiniai: šv. Raštas ir Tradicija, moko, kad tai yra tiesiogiai iš Dievo, kuris yra vienintelis Dievas ir pavydus Dievas, keršijantis, nors daug kam tokia leksika ir nepatiks, iki trečios ir ketvirtos kartos. katalikybė nurodo aiškią sankciją už tokios pasaulėžiūros nesilaikymą - pragaro bausmes.

 

Gi pagonybė “yra grindžiama ne apreiškimu, o protėvių per ilgus amžius sukaupta ir sukoncentruota, etninėse tradicijose atsispindinčia patirtimi” (romuva.lt), todėl tą patirtį G. Beresnevičius gali aiškinti vienaip, J. Trinkūnas kitaip, G. Jakavonis dar kitaip. Kodėl tada tauta turėtų būti vieninga, kodėl ji turėtų kaip nors reaguoti į okupaciją, kodėl ji turėtų kariauti? Juk kariaudami, žmonės, pasitaiko, miršta, patiria nuostolio?

 

Krikščionybė blaiviai moko: tautos išeina ir praeina, tauta nėra būtina sielos išganymui; tačiau kol tauta yra, kol ji turi savo struktūras, kol ji turi savo bažnyčią, tol tautos narys privalo ginti savo žemę ir miręs kovoje už savo žemę, atlikdamas savo pareigas jis gauna progą laimėti savo sielai išganymą, ko galbūt nebūtų, jei laikai būtų ramūs. “Galabijami imdavo Dievo ieškotis”, moko psalmė.

 

Pagonybė tautai neduoda net tokio pagrindimo. Tuomet tauta tampa “nieko bendro neturinčiųjų bendrija”, “įsivaizduojama bendruomene”, “iliuzija”, apie ką triūbyja Atviros Lietuvos Fondo išleistos knygiūkštės kiekviename knygyne. Kaip jūs galvojate pagrįsti mūsų, lietuvių pretenzijas į šią žemę, jei “pasaulis yra amžinas. Jis nuolatos kuriamas amžinųjų dieviškų jėgų” o “Pasaulyje yra darna, bet ji nėra pastovi” (romuva.lt) - kodėl tada globalistų ir masonų sąjūdis nėra “dieviška jėga”? Kodėl darna negali būti sukurta gerbiamųjų bankininkų? Kuo iš principo lininės marškos ir varinės segės geresnės nei “jauno dermantino kailiai” ir plastmasinė kinietiška bižuterija?

 

Kaip apskritai galima tiesa tokioje sistemoje, kur viskas, kas egzistuoja, yra dieviškos kilmės, kur viskas yra dvasių veikiama ir kiekvienas daiktas turi savo dievą? Kaip galimas, pvz. mokslinis pažinimas tikrovės, kurią valdo dievai ir deivės? Jei žiedas skleidžiasi, nes tam vadovauja Vaižgantas, tai gal nederėtų auginti linų pramoniniu būdu?

Bet baisiausia, ką teigia pagonybė, tai:

 

2. Moralinis reliatyvizmas.

 

Romuva.lt  skaitome:

 

“Pasaulis yra visuotinai gyvas. Gyvybę suprantame daug plačiau nei tik biologinę gyvybę. Gyva yra saulė, vanduo, medis, gyvas akmuo ir pan. Gyvybę reikia gerbti ir mylėti”.

 

“Pasaulis yra amžinas. Jis nuolatos kuriamas amžinųjų dieviškų jėgų. Pagal lietuvių mitus pasaulį kuria ir perkuria bent du Dievai – šviesos ir tamsos, kūrimo ir griovimo Dievai (Dievas ir Velinas). Jų sąveika arba prieštaravimai kuria darną ir gyvąją būtį”.

 

“Gamta yra šventa, o šventumas yra Pasaulio gyvybės tobuliausia savybė, viską suvienijanti, sutaikanti ir atgaivinanti”.

 

“Svarbiausias dorovės teiginys (Aukso taisyklė) kviečia daryti kitam žmogui ar gyvai būtybei tą, ką norėtum, kad tau būtų daroma, ir nedaryti to, ko nenorėtum, kad tau būtų daroma. Baltai tokią dorovę vadina žmoniškumu. Tai – prievartos vengimas ir nekerštavimas, nesavanaudiška meilė ir užuojauta visoms gyvoms būtybėms. Žmogaus prigimtis yra gera, o blogis atsiranda ten, kur suyra darna. Žmogus dvasiškai tobulėja, jei gyvena teisingai ir nesavanaudiškai”.

 

Visi šie iš pažiūros gražūs teiginiai slepia savyje bet kokio elgesio niveliavimą ir bet kokios teisės kitų asmenų elgesį vertinti morališkai išnykimą.

 

Ar apskritai tokioje amoralioje sistemoje turi egzistuoti žmogus ? Kas draudžia žmogžudystę ?

 

Juk “pasaulis yra visuotinai gyvas”. Nužudytas žmogus taps trąša, humusu daugybei gyvų padarų. iš jo išaugs žolytės, žolytes skabys karvytės, o karvyčių pienelį ant Nevėžio upės kranto gers piemenėliai. Kuom ne Arkadija? Kodėl mirtis tokioje sistemoje blogai? Tiesa, pridėta krikščioniška aukso taisyklė - nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad kiti tau darytų. Tačiau ši taisyklė iškart papildyta svarbia išlyga: “užuojauta visoms gyvoms būtybėms”. Kadangi “gamta yra šventa”, tai nesuvokiama, kodėl negalima šventųjų žolynėlių, gimtosios šalelės vijų ir pinavijų patręšti žmogiena? Juk ir žali žali žolynėliai - gyvi padarai, o iš principo viskas yra gyva, viskas turi savo sielą ir besirūpinančias dvasias - nejau nėra lavonų dievuliuko? Nejau lavonų dievuliukas nepasidžiaugs tuo, kuris užmuš žmogų? Nejau mirę gyvena iš principo kitaip, nei gyvieji? Juk saulytė lygiai tiek pat gyva, kiek Marytė ir kiek mėnuo brolelis ir nemunėlis, tai kokios žmogžudystėje moralinės problemos?

 

O kodėl du broleliai dobilėliai negali lytiškai santykiauti terpu savęs? Užtenka tik atsiversti gayline.lt ir ten bus paporinta daugybė nuostabių istorijų, tinkančių ir jautriai sutartinę turavojančios pagonės ausytei. Visuotinai žinoma, kad lytinė jėga - svarbiausiais, esminis “instinktas”, o juk žmogus iš prigimties geras, kodėl reikėtų riboti bet kokį žmogaus seksualinį elgesį ?

 

Kodėl vyras turi būti atsidavęs tik vienai moteriai? Ar tai nėra nusikaltimas prieš gamtą? Visuotinai žinoma, kad vyrai labai mėgsta seksą, gali apvaisinti anaiptol ne vieną partnerę. Antropologai, pavyzdžiui, teigia, kad kas aštuntas pasaulio žmogus - Čingischano palikuonis. Kuo blogas toks lytinis to žmogaus elgesys? Gyventi palikuonyse, teigti seksualumo, vitalumo galią, taškytis sperma - kas begali būti “švenčiau” jei gamta yra šventa? Kas begali būti gamtiškiau ir svarbiau? Kodėl reikia dusti monogaminėje santuokoje? Kodėl negalima turėti palikuonių su negrėmis, rusėmis, ukrainietėmis, juk jos savo vitalumu, gamtiškumu, šventumu gerokai lenkia šaltas lietuvaites? Kodėl reikalinga šeima? Kodėl negalima pasinaudoti sukaupta pagoniška išmintimi Platono valstybėje - lytiškai visiems sveikiems leisti santykiauti kaip nori, vaikus auginti atskirai nuo tėvų ir t.t.?

 

Kokia G.Beresnevičiaus ar J.Trinkūno išmintim paneigti šiuos Markizo de Sado, gamtos mylėtojo ir vertintojo, teiginius:

 

“vadovaukitės tik tais principais, kurie žadina jūsų aistras (...) aistros - tai gamtos gudrybės, kurias ji naudoja tam, kad žmogus pateisintų į jį sudėtas viltis; atsiduokite tik šioms palaimingoms aistroms; tik jos gali padaryti jus laimingus” (Markizas de Sadas "Filosofija buduare", V., 1994, psl. 9).

 

Galima cituoti ir cituoti M. de Sadą ir kitus panašius rašytojus ir filosofus - visi jie teigia tą patį - gamta, laisvė, instinktai - žmogaus esmė, alfa ir omega; teorijų, kurios teigia, kad tik atsidavęs savo gamtiškumui, lytiškumui, nevaržomai “laisvei” pasieksi “pilnatvę” ir “džiaugsmą”? Čia aš nerašysiu apie falo ir vaginos garbinimą, orgijas - man baltiškosios religijos išpažinėjai būtinai paaiškins, kad tai - “degradavusi” pagonybė. Tik kaip ji “degradavusi” ir kuom ji skiriasi nuo “nedegradavusios”, jei viskas yra gamta, viskas šventa, viskas turi savo vadovaujančius dievuliukus? Kuom degradavusieji dievuliukai skiriasi nuo nedegradavusiųjų ?

 

Matyt, pagonis pradėtų kalbėti apie “darną”. Bet jei gyvi saulė ir mėnulis, kuom bus blogas pasaulis po atominio karo? Išnyks žmonės, gyvuliai, žuvys, paukščiai etc., bet akmenėlis, dalis medelių, gėlelės ir t.t., juk išliks? Kuom blogas pasaulis be žmonių? Nejau išnyks dievai, dvasios, šventoji gamta? Juk pasaulis amžinas, kodėl tada reikėtų rūpintis žmonija, vengti karo, AIDS ir t.t.?

 

Toli siekiančias išvadas galime pasidaryti iš nesąmonės “žmogaus prigimtis yra gera”, kurią siūlo pagonys. Tautiniam judėjimui tai reiškia, kad vaikų auklėjimo klausimais reikia iškarto priimti N. Vasiliauskaitės, M.A. Pavilionienės, E. Žiobienės poziciją. Kaip galima vaikus mušti, jei jie gimsta geri ? Pagonys siūlo tuos pačius atsakymus, kurią siūlo liberalizmo filosofai ir pradininkai - “žmogus gimsta geras ir laisvas; visuomenė per mokyklą, šeimą, tautą jį gadina, užkrečia fobijomis, atgyvenusiais konstruktais ir t.t. Todėl reikia griauti šeimą - nebegali būti ir nereikia Tėvo autoriteto; reikia griauti mokyklą - mokytojas yra nebe tamsta Mokytojas, o draugelis; vaikas mokykloje turi jaustis laisvai, nereikia uniformų, nereikia drausmės, nereikia perkrauti žiniomis - svarbiausia parodyti, kur tas žinias rasti, o kadangi žmogus, kaip skaitome liberalų ir romuvos raštuose, iš prigimties geras, jis pats atsirinks ko jam reikia ir ko ne, o tokiam geram padarui, be jokios abejonės, būdinga meilė gėriui ir grožiui, saviugda etc. Kaip galima žmogų mušti? Kaip galima jam primesti moteriškus ir vyriškus vaidmenis ? kaip galima gerą žmogų taip riboti??? O kas yra tauta ir valstybė, kad reikalauja iš žmogaus, kuris iš prigimties, t.y. dar iki tautos ir valstybės, yra geras, kokio nors elgesio?

 

Gamtos mistikai, jos dievinimui ir idealizacijai pasiduoda net tokie žmonės, kaip, pvz. Krescencijus Stoškus: “Ar ne seniai laikas mesti šalin visus visuomenės persitvarkymo projektus ir grįžti prie istorijos išmėgintos gyvenimo stichijos, paprastos savireguliacijos, analogiškos gamtos stichijai... Ar ne dėl to gamtoje viskas savo vietoje ... tik ten galime rasti priverstinę jėgų pusiausvyrą, tikrą susiderinimą”, teigia filosofas, dabar reiškiantis tautininkiškas pozicijas, drauge su visais liberalizmo laissez fair, laisses  passer triūbytojais. Alfonsas Vaišvila “grįžimą į gamtą”, natūralizmą vadina šeštuoju liberalizmo kalaviju duriančiu į moralę (Alfonsas Vaišvila "Liberalizmas ir dorovinės būties krizė”, V., 1997, ps. 57).

 

Katalikybė pastato užtvaras visam šiam liberaliam pagoniškam amoralumui. Egzistuoja tikras, asmeninis, skirtingas nuo gamtos ir žmogaus Dievas. jis sutvėrė visą, kas matoma ir kas nematoma. Žmonės ir angelai - aukščiausi Dievo kūriniai, nes panašūs į jį protu ir laisva valia. Gamtą Dievas atidavė žmogui valdyti. Dėl laisvos valios dalis angelų ir žmonės nusidėjo, todėl žmonės gimsta pažeisti gimtosios nuodėmės. Antgamtinį grožį Dievas žmogui grąžino Atpirkimu, įsikūnyjęs žmoguje Jėzuje Kristuje. Tas Dievas ir Žmogus buvo be nuodėmės, todėl galėjo prisiimti ir atkentėti už mūsų nuodėmes, taip leisdamas Dievui likti teisingam. Dievas nustatė žmogui tinkamą elgesį. Tie kas vykdys Dievo įstatymus, po mirties nueis į amžinąją laimę danguje, tie, kas tų įstatymų nevykdys - eis į pragarą. Blogis aiškiai skiriasi nuo gėrio. Kadangi žmogus gimsta su gimtąja nuodėme, jo protas aptemdytas, valia linkusi į blogį. Todėl reikalingos išorinės institucijos - šeima, mokykla, valstybė, kurios slopintų blogąsias žmogaus sielos galias, todėl reikia Tėvo, Mokytojo, Policininko, Karaliaus autoriteto, ir šie autoritetai gali žmogų auklėti, bausti; todėl logiška ir galima bausti vaikus fizinėmis bausmėmis, kaip tai bepiktintų liberalus ir pagonis. Dievas yra toks, ir viskas, jis yra suverenas, gamta nieko savyje švento neturi, pasaulio kažkada nebuvo ir kažkada nebebus, bet žmogaus siela egzistuos amžinai arba laimėje arba kančiose, todėl moralinio pasirinkimo prasme aš esu svarbesnis už visą pasaulį. Taip yra.

 

Gamtos sudievinimas veda į labai paprastą išvadą: stipriojo teisę. Todėl niekaip nesuprantama, kaip asmenys, tikintys, kad gamta yra šventa, gali stovėti su plakatėliais:

 

3. “Krikščionybė Lietuvoje - okupacinė”.

 

Juk jei gamta yra šventa, kodėl dievai negali tarp savęs kovoti, ir kodėl vieni dievai negali naudotis kovai su kitais dievais žmonėmis ? Iš Homero kūrinių matome, kaip trojėnus remia vieni dievai, helenus - kiti. Kodėl tada krikščionių Dievas negali nukariauti silpnųjų jūsų dievų ? Kas tai per dievai, kad neapgina savo garbintojų??? Kodėl dabar reikia gaivinti tų silpnųjų dievų, nepateisinusių lietuvių tautos lūkesčių, kultą ? Jei esate pagonys, kodėl nepripažįstate paprastos tiesos kurią pripažino visi kiti pagonys - yra silpni dievai ir stiprūs dievai, skirtingi dievai skirtingoms tautoms padeda mūšyje, kodėl tada jūsų dievai nepadėjo jums mūšiuose ? kodėl jūsų kunigaikščiai patys pasirinko garbinti krikščionių Dievą? Kodėl dievas Patrimpas, toks kietas jūsų pasakojimuose, pasirodė silpnesnis už bejėgį, nuplaktą ir ant kryžiaus prikaltą galilėjietį ? Ir kokiais ginklais krikščionybė nukariavo pasaulį, kai 12 apaštalų oponavo visas pagoniškasis pasaulis?

 

“Krikščionybė Lietuvoje - okupacinė” turi savo ne mažiau kvailą atmainą - “krikščionių Dievas - žydų dievas, o mes turime savo Lietuvių dievus”. Tačiau ši pozicija niekaip nepagrįsta. Nesigilinant į atskirą sritį, reikia pasakyti, kad Senojo Testamento (ST) religija iki Kristaus mirties ant kryžiaus buvo tikroji religija; tačiau Kristui ant kryžiaus numirus, “Šventyklos uždanga plyšo pusiau”, senoji religija ST nustojo bet kokios savo prasmės, ir tikroji religija nuo tos akimirkos yra krikščionybė. Krikščionims perėjo visi ST palaiminimai: tikroji religija, tikrasis kultas, išrinktumas ir Šventoji žemė. Šiuo metu tikrieji Žydai Senojo testamento prasme yra katalikai. Religija, kurią išpažįsta asmenys, save vadinantys “žydais”, nėra ST religija, nes neturi esminių ST elementų: kunigystės ir aukų, nebeturi nė atgailos dvasios. Dabartinis judaizmas yra talmudizmas, atsiradęs II - VI amžiuje kodifikavus fariziejų pasisakymus, ir su ST religija siejasi tik istoriškai, taip, kaip pvz. liuteronybė siejasi su katalikybe. Taigi tas dievas kurį garbina žydai nėra Katalikų Dievas, nes Katalikų Dievas apreiškė save kaip triasmenį ir reikalauja jį tokį garbinti - “Dievą Tėvą per Sūnų Šventojoje Dvasioje”, o žydų dievas yra kitoks, todėl nėra tikrasis dievas. Jei žiūrėti etnologiškai - biologiškai, asmenys, dabartiniu metu besivadinantys “žydais” greičiausiai yra ne biologiniai Abraomo palikuonys, o chazarai - tiurkų kilmės tauta. Taigi, Jėzus Kristus nei religiškai, nei turbūt biologiškai nesusijęs su asmenimis, save vadinančiais “žydais”, visi senojo testamento palaiminimai yra skirti katalikams, jiems skirtas išrinktumas, jie yra Dievo tauta, dabartinis Izraelis. Todėl teigti, kad “krikščionių Dievas yra žydų dievas” kaip mes juos, žydus, matom dabar - analfabetizmas tiek teologine, tiek istorine prasme.

 

Pagonių ir žydų aklumas susisiekia būtent nesugebėjime teisingai įvertinti savo dievus. Lygiai kaip dabartiniai pagonys nesugeba suvokti, kad senieji, tikrieji Lietuvos pagonys priėmė Jėzų būtent todėl kad Jėzaus vardo besišaukiantys kariai buvo stipresni mūšyje, ir tai, ką senieji pagonys laikė religijos gerumu, dabartiniai pagonys laiko religijos blogumu; lygiai taip ir žydai žiopčioja ir mirkčioja, susidūrę su Holokausto problema. Ta pati priežastis, kuri privertė senuosius lietuvius priimti krikščionybę, o būtent akivaizdus krikščionių karių pranašumas mūšio lauke, kuris ir įrodė lietuviams pagonims jų dievulėlių netikrumą; ta pati priežastis verčia žydus po visą pasaulį persekioti “karo nusikaltėlius”, melžti iš visų tautų, kurių teritorijoje kadaise gyveno žydai pinigus etc. Žydai taip daro ne dėl savo blogumo ir ne pralobti norėdami. Jei senovės lietuviams tapo aišku, kad jų dievai netikri, nes nepadeda laimėti mūšyje ir reikia priimti tikrąjį Dievą, tai ir žydai XX a. viduryje suprato, kad dievo, kurį jie garbina nebėra. Ir tam, kad jie vėl patikėtų Izraelio dievu, kuris juos ir tik juos išaukština ir gina, jie bando įsprausti istoriją į Senojo Testamento schemas : pagal jas, jų dievas už nuodėmes atidavė savo tautą į blogiečių rankas, tačiau tauta šaukėsi dievo, dievas išgirdo ir dabar žiauriai baudžia visus tuos, kurie prisidėjo prie tautos žudymo. Žydų įniršis ir kerštingumas visiškai suprantamas, nes tik jei visi holokausto dalyviai ir visos tautos sulauks, jų nuomone, atpildo, tik tada galios schema, kuri jų dievą padarys tikėtinu. Todėl labai piktintis žmonėmis, kurie bando išgelbėti savo dievo veidą, nevertėtų; tačiau mūsų pagonys neturi jokio pasiteisinimo, kad vėl nori atgaivinti tokių silpnų dievuliukų garbinimą - dievuliukų, kurie kažkodėl nepadėjo, kai tautai jų reikėjo. Kur garantija, kad jie padės dabar, kai lietuvių tautos fizinei egzistencijai iškilo mirtinas pavojus?

 

4. Praradimai.

 

Gyvenime taip nebūna, kad pasirinkęs viena, galėtum pasirinkti ir kažką kitą. Pasirinkęs pagonybę, privalai atsisakyti visų privalumų, kuriuos mūsų tautiniam judėjimui ir galimam tautos pasipriešinimui suteiktų katalikybė, tokia, kokia ji buvo iki II Vatikano susirinkimo - konservatyvi ir integrali.


4.1. Pirmiausia mes prarandame unikalią galimybę legalizuoti antisemitinį diskursą. Šiuo metu kiekvienas, kuris pasakys “žydai valdo pasaulį, ir valdo jį taip, kad kitoms tautoms kaipo tokioms vietos neliks” garantuotai užsiraus ant LR BK 169 str. O kodėl reikia kalbėti apie žydus ir jų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje ? Todėl, kad kaip sakė Marksas 11 tezėj apie Fojerbachą, buržuaziniai filosofai bent jau turėtų aprašyti pasaulį, koks jis yra. O šioje epochoje aprašyti globalizacijos procesus, neparodant pirštuku į tuos, kam ta globalizacija naudinga, negalima. Pavyzdys - puiki, kiekvienam nacionalistui reikalinga perskaityti knyga  Naomi Clein “Šoko Doktrina”. Toje knygoje per 600 puslapių išdėstyti visi mūsų argumentai prieš liberalizmą, trūksta tik vieno puslapio - atsakyti į klausimą “kas kaltas”. Ir mes jo pridurti negalime, nes pradės ikiteisminį tyrimą. Todėl pasaulio vaizdas be kai kurių dalykų įvardijimo yra neįmanomas.

 

Ogi katalikiškasis diskursas lengvai leidžia apeiti esamus suvaržymus. Teiginiai “jie prikalė prie kryžiaus Jėzų”; “jūsų tėvas - velnias, jūs darote savo tėvo darbus, kurie yra melas ir žmogžudystė”, etc. negali būti baustini, o elektoratą mobilizuos taip pat efektyviai, kaip ir ekonominis antisemitizmas, kuris uždraustas. Draudžiama cituoti Hitlerį, bet kas uždraus cituoti Joną Auksaburnį ? Viso to reikia protestinio elektorato mobilizacijai, radikalumui, griežtumui, be kurio nusivylęs politika (ir tikslingai nuviliamas) lietuvis nenueis prabalsuoti. Aišku, man galima prikišti, kad taip naujoji tautinė partija apeliuoja į žemiausius budulių instinktus... Ką gi, liberalizmas lėmė ir nustatė, kad keturi buduliai prie urnos dvigubai daugiau vertingi, nei J. Marcinkevičius su R. Ozolu...

 

4.2. Taip pat su homoseksualizmu. Kol mes kovosime su šiais dalykais “nuo savęs”, dėl to, kad tai “kenkia tautai”, mums baudžiamojo kodekso pagalba įrodys, kad mes klystame. Tačiau kas uždraus cituoti Tomą Akvinietį, Alfonsą Liguorį ir t.t., grynai pažintine prasme? Ir mes turėsime mums puikią situaciją : valdžia ant mūsų griežia dantį, liberalioji žiniasklaida pamišusi kaukia apie kiekvieną mūsų pasisakymą, mus reklamuoja, kiekvienam lietuviui į jo namus pranešama: Yra Tokia Partija, kuri labai bloga, kuria nepatenkinti Kubilius, žydai, Europos Sąjunga, JAV ambasadorė, Lietuvos Gėjų Lyga, nebalsuokite už šią partiją. Kokią  išvadą pasidarys lietuvis?


4.3. Šiuo metu kiekvienas, kuris pasisako prieš ekonominę liberalizmo doktriną, kaltinamas arba komunizmu, kas yra blogai, arba fašizmu, kas yra dar blogiau. Tačiau yra kelias, kurio niekaip negalima apšaukti nei komunizmu, nei fašizmu, nors savo esme jis yra panašus į Musolinio sindikalizmą: katalikiškasis socialinis mokslas, išplėtotas Leono XIII enciklikoje "Rerum novarum" ir kitose socialinėse  XIX-XX a. vidurio popiežių enciklikose. Jos apibendrintos vysk. K.Paltaroko knygoje “Socialinis klausimas”, jas galima paskaityti ir išleistas lietuviškai. Tuomet kiekvienam, kas kaltins mus socializmu, galime atsikirsti, kad tai - katalikiškasis distributizmas, katalikiškasis socialinis mokslas, keinsizmas galų gale. B. Musolinio kaip ekonomikos eksperto nepacituosi, o Leoną XIII - galima.

 

4.4. Praktiniai tautininkiškumo praradimai, susiję su pagonybe. Jeigu nauja tautinė partija nori gelbėti Lietuvą, o tai daryti reikia dėl fizinių - demografinių priežasčių, reikia eiti į valdžią. Šiuo momentu kitaip kaip tik rinkimų būdu į valdžią nepateksi. Revoliucinis kelias greitesnis bet jam trūksta resursų ir “nepribrendo revoliucinė situacija” (nors, tiesą pasakius, dar pora valdžiažmogių eksperimentų pedofilijos darželyje, ką gali žinoti). Jeigu Lietuvos gelbėti nereikia, arba jeigu kas nors mano, kad tautinė partija turėtų būti kažkokia tai valdžios kritikė, inteligentiška oponentė - geriau nesiimti šio reikalo, taupyti nervus ir užsiimti sielos patobulinimu, kas jau savaime yra didelis ir svarbus darbas. Tačiau jei darom, reikia daryti gerai, jei steigiam partiją - reikia didelių tikslų, reikia dalyvauti ir laimėti rinkimuose. Tam, kad tai pavyktų, reikia organizacijos, žmonių, sąjungininkų.

 

Pats natūraliausias tautinės partijos sąjungininkas Lietuvoje yra Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Tai - liberalizmo ir anarchizmo priešas par excelence. Katalikų Bažnyčia, kiek ji besireformuotų, bebandydama “skaityti laiko ženklus”, savo esmės neišduos niekada. Mūsų didžiulei laimei, mūsų liberalioji politinė klasė pradėjo prieš Bažnyčią karą. Tik pagalvokime : mūsų politikos myžniai ir pigmėjai, visos tos šlykščios kalbančios galvos pradėjo kovą, kurią pralaimėjo didieji Romos imperatoriai, kurią pralaimėjo Volteras ir Robespjeras, kurią pralaimėjo Marksas ir Leninas. Tai turi įkvėpti mums drąsos ir vilties. Visi tie didieji politikai ir mąstytojai, proto titanai, tikri dvasios galiūnai jau kapeliuose, kaip ir jų sukurtos valstybės, o Katalikų bažnyčia kur buvus kur nebuvus vis dar čia. Ir Robespjeras, ir N. Chruščiovas žadėjo per televizorių parodyti paskutinį kunigą. Todėl tai teikia mums vilties; kur jau kur, o mūsų vagių valdžia atsidurs tame pat istoriniam sašlavyne kaip ir aukščiau paminėti genijai.

 

Todėl reikia ta kova naudotis, stoti Bažnyčios pusėn. Tik taip Lietuva vėl atgims. Prieš kiekvienus rinkimus Bažnyčios hierarchai paskelbia laišką tikintiesiems. Jame aptakiai, miglotai išaiškinama, kad balsuoti reikia už tuos kurie gyvenimu įrodė krikščioniškas vertybes etc. Išoriškai, ne Bažnyčios nariams, tie laiškai atrodo keisti : katalikiška doktrina aiški, kodėl atviru tekstu neįvardinti už ką balsuoti ? Taip mano žmonės, nepažįstantys katalikų bažnyčios. Tačiau hierarchams to nė nereikia daryti. jei bažnyčia atvirai paskelbs - ekskomunikuojami tie, kurie balsuos už liberalus ir socdemus, šiems laimėjus, bažnyčiai gali atsirūgti, kaip jau buvo Ispanijoj prieš pilietinį karą; gi paskelbus aptakų tekstą, kunigai ir parapijos aktyvas gali tokį tekstą išaiškinti kiekvienam labai suprantamai. Kol kas lenkų kraštuose tie tekstai aiškinami, kaip remiantys Lenkų rinkimų akciją, kitoje Lietuvoje - kaip parama konservatoriams. Tačiau nesusipykus su katalikų kunigais, lengvai galima pasiekti, kad jie laišką išaiškintų mums naudinga prasme. Konservatoriškasis “krikščioniškumas” jau užsitraukė daugybės jaunų klebonų neapykantą. E. Žiobienė - homoseksualistų ir vaikų gynėja; pedofiliniai reikalai, alkoholio ir homoseksualizmo reikalai, leidimo gėjų paradui išdavimas, Žilinsko priėmimas į frakciją - visa tai gali lengvai perorientuoti tiek klebonus, tiek parapijonis naujos tautinės partijos linkme, neturint pinigų, toks resursas labai svarbus.

 

Gi kai tik žiniasklaida susies naująją partiją su pagonybe, su kvailomis akcijomis “krikščionybė Lietuvoje - okupacinė” mes neteksim natūralaus ir labai gyvybingo sąjungininko. Grius Europos Sąjunga, grius Jungtinės Amerikos Valstijos, grius Kinija ir Rusija o Romos katalikų Bažnyčia bus. Jei tvirtai įsikibsim į sutaną, išlaikys ir Lietuva. Iki pasaulio pabaigos.

 

Išvados.

 

Pažįstu vieną pagonišką šeimą. Vyras nebepraktikuoja katalikybės, nes “katalikų dievas yra žydų dievas”, o jis žydų nemėgsta; bet apostazės akto neatliko, nes ką gali žinoti; gi žmona aktyvi pagonė, visų new age reiškinių fanė, mokėsi kažkokioje kerėtojų mokykloje. Šiaip žavūs žmonės, aišku, nacionalistinių pažiūrų, tvirta šeima.

 

Užvedėme kalbą apie dalykus, kurie čia dabar straipsnyje išdėstyti. Aš paklausiau žmonos, kaip ji, pagonė, neleidžia savo vyrui turėti kitų moterų, kodėl reikia būti ištikimam žmonai, juk seksas yra gamta, tai yra vaisingumas ir t.t. - pagal pilną pagonybės programą. Koks yra moralės pagrindas, jeigu viskas - gamta, žmonės - yra dieviška, jei gėris negali egzistuoti be blogio? Kodėl nereikia daryti blogio, jei tai - tos pačios dievybės, gamtos, to paties šventumo pusė?

 

Man bandė atsakyti “tyras - netyras”, “švarus - nešvarus”. Aš vis tiek nesupratau, kokia prasmė, apart subjektyvaus įsitikinimo, kad tarnauju kažkokiai darnai, laikytis sunkios moralės? Katalikybė atsako paprastai - kad įvykdytum Dievo valią, įeitum į dangų. Bet kam save varžyti tavo tikėjime? Uždaviau visus čia išdėstytus klausimus.

Atsakymai buvo siaubingai prieštaringi.

 

Pristigus argumentų, žmona man davė “Romuvos” žurnalo 2004 metų 2 numerį, kur  yra paskelbtas Stefan Bjorn Ulbrich straipsnis “Pagonybė - tai didysis gyvenimo teigimas” (10 - 11 p.). Čia dėstomos tokios tiesos :

 

“Tiesų pliuralizmas.... Sistema, kuri turi neribotą skaičių dievų, turi ne tik jiems skirtų kultų įvairovę, bet ir gausybę papročių, visuomeninių politinių sistemų, pasaulėžiūrų ... toks tiesų pliuralizmas trukdo susiformuoti dogmatiškai netolerancijai”;

 

“Tiesos, vienintelės tiesos nebūna...(tiesa)  reikalauja dialogo, o ne postulatų”;

 

“Tolerantiška religija. Prieštaringumas - tikras gyvenimo variklis, reikalavimas jį panaikinti tolygus mirties reikalavimui”;

 

“Žmogus potencialiai yra dieviškas, jis gali tapti tuo, kuo dievai yra”;

 

“Pasaulis ir žmogus yra šventi”

 

“Pagonys nepripažįsta pasaulio teisėjų. .. Pagonims gyvenimas yra nekaltas žaidimas anapus gėrio ir blogio. Pagoniškieji mitai laikosi būtent tokio požiūrio ir juose kalbama ne apie moralę ir ne apie auklėjimą, juose nemokoma, kas turi būti ir kas neturi būti, bet paprasčiausiai sakoma, kas yra”.

 

Kaip, laikantis šitokios vertybių sistemos, galima kitiems žmonėms drausti gyventi, kaip jie nori? Kam tokioje vertybių sistemoje reikia ginti tautą ir žemę? Kodėl homoseksualistams negalima suteikti visų teisių ?

 

Pagonis - tautininkas, mano nuomone, gyvena šizofrenijoje. Užtat pagonybė puikiai paremtų anarchiją, liberalizmą, homoseksualų teises ir visą kitą europietišką gerą.

 

Argi čia nėra prieštaravimo?

 

.

Share

Komentarai

0
arvydas damijonaitis, 2013-06-21 09:16
Vagiama Lietuvos istorija.
Kodėl Lietuvos istorikai nutyli, bijo(?) liesti siaubingus masinius Lietuvos gyventojų žudymus,genocid ą, 17 amžiaus viduryje(„Tvana s“)? 1655 m. rusų caro kariuomenė nužudė 70 proc. (apie 2 milijonai) beginklių Lietuvos gyventojų,fanta stinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas,sugr iautas iki pamatų.

VYTAUTO TRAGEDIJA:
1.Po mūšio prie Tanenbergo ( Žalgirio mūšis) ,ordino sostinė nebuvo užimta, jokių strateginių pranašumų lietuviams nebuvo skirta, atskirtis nuo Vakarų Europos padidėjo;
2.Penkiolikto amžiaus pradžioje Rytų Europoje vyko tautų formavimosi laikotarpis, lietuviai turėjo istorinį šansą įsitvirtinti Europoje, kaip krikščioniškų Vakarų sąjungininkai. Vytautas , augęs ir auklėtas ordino aplinkoje, nesugebėjo savo galybe sutriuškinti vasalus maskolius, busimus žudikus - engėjus rusus. Tai yra Vytauto tragedijos priežastis.
0
Vytenis Petrusevicius, 2012-03-13 18:30
Su visa pagarba autoriui, net neskaitysiu straipsnio. Galiu pasakyti tik tiek, kad aplamai tokiu klausimu kelimas yra kvailas ir menaudingas tautiniam atgimimui. Asmeniskai as katalikas, ir nesiruosiu issizadeti tikejimo. Antra, net nesiruosiu vardinti (sarasas ilgokas), kiek kunigu prisidejo prie tautos atgimimo, rezistencijos ir tautiskumo ir morales puoselejimo ir issaugojimo. Jei kazkam norisi rekostruoti/zaisti senobe - prasom. Bet jei yra noras prarasti nemenka dali remeju ir bedrazygiu - pirmyn.
0
Vilmantas Rutkauskas, 2011-07-24 11:29
Pasitaisau:
žydviešbutis, o ne žydviežbutis.
-1
Vilmantas Rutkauskas, 2011-07-24 11:19
Prigimtinė Protėvių religija, kaip panašiai sakė Kazys Saudargas, tai pajautos dovana Lietuvai - be sužydbogintų žydgenų. Jei kas ir buvo keistina, tai okupantas importantas su krikšto čionybe pastojo tam kelią, išniekino ir toliau niekina mūsų Žemę - smaigsto į ją samomazochistin ius žydsektantiškus kryžius, ant kurių užsikoręs homofilas, kuris, anot žydraščių, gyvenęs su 12 vyrų.
Trenk jį, Perkūne, ir klūpalų žydvasizmą !
Baltų religija - globojanti Tautą nuo neatmenamų laikų. Tik atitikdama Visatos ir Gamtos dėsnių tvarką ir energetiką, ji GALĖJO išsaugoti mūsų tautos GALIĄ ir GYVASTĮ.

Na, o okupacinė žydnuodėmė - paversti LT Žemę, ją okupuojant, nemokamu žydviežbučiu, tikiu, turės savo kainą. Ateis laikas tai gudriai parazituojančia i ir pamstančiai prakeiktybei susivokti, kad ji Lietuvai - joks ne kultūros paveldas.
Tačiau, pirmiausia Lietuvis turi suprasti, kad bet koks importo toleravimas veda į Tautos nykimą.
0
Slibinas, 2011-07-18 02:02
Geras paveiksliukas, teisingas...

1. Be gamtos ir Dievų dar yra Protėviai. Tada pasaulis paaiškinamas pilnai ir svetimtaučiams vietos tikėjime nėra. Nes kitaip būtų "New age".

2. Kodėl svetimas žmogus turi būti aukščiau už gamtą? Paveiksle gera moralė: ąžuolas lieka augti, o Brunonas patrešia gamtą savo kaulais ir keliauja kur jam reikia - į dangų. Ar autorius norėtų, kad atvirkščiai būtų? :) Jokio moralinio reliatyvizmo čia nematau, pakankamai griežtai atrodo.

3. Aš kažkaip netikiu, kad krikščionybė nukariavo pasaulį, greičiau pataikavo stipresniems ir prekiavo. Būtent, Jėzus silpnas, o Perkūnas - stiprus. Kai silpnas nepadeda, grįžtama prie stipresnių (žr. paveikslą).

4. Čia gerai skamba, bet kažkaip neišdidu rinktis vidinius įsitikinimus pagal BK straipsnius... ;)

Jei kas sugebės panaudot krikščionybę lietuviškumui skatinti, tai valio, niekas netrukdo.
0
Ramūnas Labanauskas, 2011-07-16 08:51
Katalikų tradicionalistų nelaimė yra ta, kad jie vadovaujasi primityvia liaudiška realybės samprata ir visiškai nesuvokia simbolio reikšmės ir prasmės. Jie yra primityvūs dualistai: realybę jie skirsto į šiapusinę ir anapusinę. Šiapusinė realybė jiems yra tik materiali. Tai, ką galima paliesti,pačiup inėti, pamatyti etc., jiems tai realu. Tai jie vadina "materija". Žinoma, jie pripažįsta ir neapčiuopiamą juslėmis realybę. Bet tai jiems jau "dvasinė" realybė, kurią jie priskiria "anapusybei". O tą anapusybę jie suvokia taip, kaip jiems pasako konservatyvus kunigėlis; yra dangus, skaistykla, pragaras, o visa kita, ką nekatalikai sako, tai jau iš velnio. Vargšai katalikai tradicionalista i nesuvokia, kad būtis yra vientisa, ji neskirstytina į "šiapusinę" ir "anapusinę".
0
Ramūnas Labanauskas, 2011-07-16 08:34
Nerijaus Ulčino atstovaujama katalikybės forma yra tik viena iš begalinės daugybės religinių grupių, srovių, o dar plačiau žiūrint - tik viena iš daugybės žmonijos kultūrinių raiškos formų. Visos jos turi vienokį ar kitokį santykį su Transcendencija , Būties centru, Neišreiškiamąja Paslaptimi. Katalikų tradicionalistų "Dievas" taip pat tėra tik viena iš Transcendencijo s apraiškų. Tokia Transcendencijo s samprata ir toks santykis su Transcendencija iš esmės nėra niekuo pagrįstesnis už bet kokį kitą.
0
Ramūnas Labanauskas, 2011-07-15 10:31
Nerijus Ulčinas labai užtikrintai kalba apie apie katalikybę, Bažnyčią kaip pastovius, vos ne ontologinį statusą turinčius darinius, kurie neva tai gali autoritetingai pateikti atsakymus į pačius gyvybingiausius tautai iškilusius klausimus. Tačiau kas gi tas autoritetas, kas tas nekintamas pagrindas, kuriuo remiasi Bažnyčia, katalikybė? Aišku, mums bus atsakyta, kad tai Dievas, kuris pats save apreiškė mums per Šv. Raštą ir Šv. Tradiciją, kurią mums neklystamai aiškina šv. Bažnyčia. Tokia yra vadinamųjų katalikų tradicionalistų pozicija. Tačiau tai tėra tik vienas iš daugelio katalikybės istorinės raiškos modusų. Katalikybė yra žymiai platesnis reiškinys ir tas ontologinis pasaulėvaizdis, kurį jis priskiria New Age, lygiai tiek pat būdingas ir katalikybei, bet, žinoma, ne tradicinei, kurią jis pats atstovauja. Plačiau apie katalikybės sampratą rašiau savo bloge: http://ramunas1970.blogas.lt/atvirosios-katalikybes-samprata-16.html.
0
Žygeivis, 2011-07-14 17:16
Papildymas:

Perskaičiau Alkas.lt Miglės Nargėlaitės straipsnį:

M. Nargėlaitė. Tautinis judėjimas: gundymas krikščionybe

http://alkas.lt/2011/07/14/m-nargelaite-tautinis-judejimas-gundymas-kr ikscionybe/

liepos 14, 2011 15:39
---------------------------------

Šia tema irgi jau daug buvo diskutuota:

Katalikiškas požiūris į tautiškumą. Lietuviškos (baltiškos) tautinės religijos būtinumas
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=9
0
Žygeivis, 2011-07-14 16:49
Ir pabaigai rekomenduoju paskaityti šią plačią diskusiją:

Jūsų požiūris į religiją
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=4322
Follow us on Twitter


ISSN 2029-7866  | © 2011 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos


Tautos balsas - žinios Lietuvai. Patriotinis interneto portalas. Lietuviai - Lietuvai!
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis